Gyvas miestas. Mokytojos Meilės Platūkienės atleidimas ir skundas.

Prie mikrofono Liudas Ramanauskas. Kaip girdėjote, bičiuliai, iš mūsų anonso, šiandien mes kalbėsime apie realią situaciją dabar Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijoje. Apie tai kalbamės su etikos mokytoja Meile Platukiene. Nežinau, Meile, ar jus dar galima vadinti mokytoja. Taip pat laikinai einančiu gimnazijos direktoriumi Donatu Vasiliausku ir Alytaus miesto savivaldybės vicemere Kristina Daugelevičiene. Laba diena. Malonu, kad suradote laiko apsilankyti studijoje. Aš tikiuosi, „Gyvo miesto“ rubrikoje mes pakalbėsime apie tai, kas, na, ne taip seniai dar kėlė iš tikrųjų daug įtampos ne tik švietimo bendruomenėje, bet ir miesto visuomenėje. Norėčiau kreiptis į Meilę Platukienę. Jūs jau kreipėtės į Darbo ginčų komisiją. Kokia situacija ir ko tikitės? Tai laba diena visiems. Taip, jau kreipėmės ir žinom jau datą, kada vyks posėdis. Ir kada tai bus? Balandžio 16 dieną. O, tai jau kitą mėnesį. Ar jau visi dokumentai yra suruošti iš vienos ir iš kitos pusės? Ar čia reikia tiktai jūsų kreipimosi? Negaliu atsakyti dėl įstaigos. Nes kai kreipėmės, tai dvi dienas nebuvo jokio atsakymo, tai aš nežinau to atsakymo, tai gal direktorius pakomentuos čia šičia. Tai tikėtina, kad yra, kad jeigu 16 dieną yra paskelbta, kadangi mes negavom jokių dokumentų per du kartus, tai teikėm tą, ką mes turėjom tada. Aišku, tai yra sudėtinga. Gerbiamas Donatai, jūs ne per seniausiai perėmėte ir vadovavimą Ramanausko-Vanago gimnazijai. Kokią situaciją radote ir kokia situacija prabėgus kiek čia – pusantros savaitės ar dvi savaitės? Na, iš tikrųjų, situacija visiems gerai žinoma ir iš žiniasklaidos labai plačiai nušviesta. Tai gimnazijoje buvo tokios lyg ir neramios nuotaikos, bet mano, kaip laikinojo vadovo, užduotis yra užtikrinti normalią darbinę atmosferą gimnazijoje ir užtikrinti ugdymo proceso tęstinumą. Tai šiai dienai labai džiugu, kad ugdymo procesas tikrai yra atstatytas, visi mokytojai dirba. Labai daug tenka bendrauti su įvairiomis suinteresuotomis grupėmis. Kiekvieną dieną susitikinėju su skirtingomis mokytojų grupėmis, su mokinių grupėmis, su mokinių taryba glaudžiai pradėjome bendradarbiauti. Na ir šiai dienai galiu pasidžiaugti, kad visos pamokos vyksta, ugdymo procesas eina į priekį. Gimnazijos mokytojai susitelkę, kadangi gimnazijose artėja valstybiniai brandos egzaminai ir ir ir kiti patikrinimai, tai tikrai džiugu, kad bendruomenė susitelkusi ties bendrais tikslais. Mokiniai ruošiasi, o mokytojai bendradarbiaudami dirba. Ir dar norėčiau labai pasidžiaugti, kad, na, pavyksta užmegzti tokį labai pozityvų ir dalykišką dialogą su mokytojais. Jaučiasi, kad mokytojai nori daugiau bendravimo, bendradarbiavimo su mokyklos administracija. Tai, na, žinot, toks yra posakis, a, ne... nemokyk ir neauklėk savo vaiko, o mokykis ir auklėkis pats, nes tavo vaikas bus toks, kaip tu. Tai iš tikrųjų, stengiamės, na, pozityviai ir konstruktyviai bendradarbiauti su mokytojais. Kaip minėjau, pats daug kalbuosi su skirtingomis grupėmis. A, stengiuosi tą daryti pozityviai, apeliuodamas į tai, kad tikrai gimnazija yra labai stipri ne tik Alytaus miesto kontekste, bet ir visos Lietuvos, ir ir turinti tikrai ir gražius pasiekimus, ir puikų vardą. Ir, na, toks pirmas įspūdis, nes dirbu gal šiek tiek daugiau negu savaitę, tai kolektyvas ir mokytojai tikrai yra profesionalūs, a, dalykiški, geba tikrai bendradarbiauti. Užmezgus pozityvų pozityvų dialogą, jaučiasi ir tas nuotaikos pagerėjimas. Na, žinot, aš kaip ekonomikos mokytojas gal pavartosiu tokį terminą – lūkesčiai. Ekonomikoje, kai vartotojų lūkesčiai yra prasti, tai visa ekonomika važiuoja žemyn. Užmezgus pozityvų dialogą, mokytojų lūkesčiai tikrai jaučiasi, kad, na, kyla į viršų, kyla į viršų ir automatiškai, kaip ir tą liaudies išmintį aš tik ką paminėjau. Matydami pozityvų tokį bendradarbiavimą iš administracijos pusės, mokytojai patys tą perima, o svarbiausia, tą perima iš mokytojų mokiniai. Donatai, ar tai reiškia, kad jūs štai ir dabar pasakėte, kad mokytojai nori to bendradarbiavimo, bendravimo su mokyklos, gimnazijos administracija. Ar tai reiškia, jog jo buvo kiek per mažai, o galbūt jis buvo kiek kitoks? A, sunku pasakyti, kas buvo tada, kai manęs ten nebuvo, bet faktas tas, kad aš atėjau po tam tikros krizės, apie kurią žino visi, ir tikrai ir ir matėsi iš viešosios erdvės, nes aš aš tą procesą stebėjau, kaip ir visi miestelėnai viešojoj erdvėj prieš tai, kad buvo tam tikrų nesutarimų, nuomonių išsiskyrimų, galbūt ir kokių, na, kultūrinių dalykų skirtumų, suvaldant tą situaciją, kuri mokykloje įvyko. Ir tikrai stengiuosi tą daryti kitaip, savaip, kaip aš moku, nes vadovavimo patirties kitą savaitę bus lygiai 10 metų, kaip esu mokyklos vadovas, ir teko dirbti skirtinguose kolektyvuose ir manau, kad vienas svarbiausių dalykų ir pirmųjų žingsnių bet kokiam vadovui, net jeigu tu esi laikinas vadovas, tai užmegzti tą pozityvų dialogą su bendruomene. Bet grįžtant prie mano pirmo klausimo dėl Darbo ginčų komisijos, ar gimnazija pateikė irgi kažkokius dokumentus Darbo ginčų komisijai? Buvo toks poreikis, ar ne? Kol kas dar ne. Dar nepateikė. Na štai. O norėčiau paklausti ir gerbiamos vicemerės Kristinos. Savivaldybė pabrėžė, kad sprendimai, praėjus tam konfliktiniam įkarščiui savaitę, kad sprendimai turi būti priimami teisiniu keliu. Jūsų nuomone, ar tas kelias, kuriame dabar yra ir Meilė Platukienė, ir gimnazija, ir miesto savivaldybė, būtent tas kelias, kuris, na, kol kas sprendimo mes nežinome, koks jis bus. Kokia jūsų nuomonė, vertinant dabartinę situaciją? Tai mes kaip savivaldybė nuo pačių pradžių, kai tik išsieskalavo ši visa situacija, ir akcentavome tai, kad visų pirma, ne savivaldybė priima sprendimus dėl mokytojų atleidimų arba įdarbinimų ir tam tikrų kitų dalykų. Visas ginčas vyko mokykloje, buvo sudarytos ir komisijos. Mokyklos administracija, vadovybė tą nagrinėjo. Tai jie ir priėmė tam tikrus atitinkamus sprendimus. O jeigu su tais sprendimais nebuvo sutinkama vienos ar kitos šalies atveju, tai gyvenam teisinėj valstybėj, kaip jūs ir sakote, ir visuomet yra tas kelias. Tai vat, kad šiuo atveju kreiptinė ir Darbo ginčų komisija, ar kitas veiksmas, ir mes tą nuo pradžių ir akcentavom, kad taip ir turėtų būti sprendžiami. Gerbiama vicemere, bet pradžioje savivaldybė akcentavo tai, kad mes neturim jokių svertų ir jokios įtakos gimnazijai, kas sukėlė, žinoma, na, ir socialiniuose tinkluose tokius ironiškus pasisakymus. Tai ar, jūsų nuomone, ta komunikacija pradiniame etape išties buvo tokia, kokia reikalinga? Aš kalbu apie savivaldybės komunikaciją, nes, na, su komunikacija dabar problemos visur yra. Sunku, žinokit, vertinti, ar ta komunikacija buvo tuo duotuoju momentu tokia tinkama, ar galėjo kažkas būti geriau padaryta, bet situacijos tai vis tiek nekeičia esminės, kadangi savivaldybė, kaip jūs ir sakote, mokykla yra savivaldybės įstaiga, o priima sprendimus mokyklos vadovai. Šiuo atveju buvo direktorius laikinai einantis, ar ne, pareigas, ir mes kaip savivaldybė kažkokio spaudimo ar įtakos direktoriui ar kitam asmeniui negalime daryti, nes tai yra jų bendruomenės viduje priimtas sprendimas ir jų vertinimo ribose. Tai mes tikrai, vat, ką ir akcentavom ir Profesinei sąjungai, kuri buvo atvykus, jie galbūt ir norėjo, kad tas kažkoks spaudimas būtų daromas, bet tikrai mes tą drąsiai nuo pačių pradžių ir sakėme, mūsų čia galios, kaip pavadinkim, jeigu taip galima išsireikšti, tikrai yra sąlyginai ribotos. Gerbiama Kristina, ar vis dėlto esate vicemerė, kuruojate šią sritį, ar jūs nematote, jog savivaldybėje turėtų tam tikrą poreikį platesniam, galbūt, na, ir atsispiriant nuo tos problemos, juolab, kad jeigu mes prisiminsime praėjusius metus, ne vienoje švietimo įstaigoje įvairaus lygio keitėsi ir vadovai, ir visa kita, bet tokiam platesniam, atviram pokalbiui su visa švietimo bendruomene? Kaip jums atrodo? Mes tikrai bendraujam su švietimo bendruomene ir tą darome nuolatos įvairiais būdais, įvairiomis formomis. Tai ir mūsų švietimo skyrius yra įsitraukęs, jie turi kas savaitinius, o kartais net į savaitę po kelis kartus susitikimus su įstaigų vadovais. Mes patys, aš, kaip vicemerė, taip pat bendrauju, mes esam atviri. Tie patys direktoriai pas mus lankosi kiekvieną savaitę. Diskusijos tikrai yra įvairios ir skirtingose formose vykdomos. Jeigu akcentuoti būtent šį atvejį, ar ne, argumentuotai kažkaip, aš nieko išskirtinesnio negaliu pasakyti, nes ta diskusija irgi buvo vykdoma ir buvo vykdoma ne kartą ir su tais pačiais mokytojais, kurie vat irgi galų gale prieita buvo prie sprendimo ir pasirašytas susitarimas, tai ta diskusija buvo vykdoma nuo pat pat pradžios.